Paaiškiname, kaip apsisaugoti nuo netikrų transliacijų, padirbtų bilietų ir neegzistuojančios atributikos — bei kaip apsaugoti savo asmens ir finansinius duomenis per 2026 m. žiemos olimpines žaidynes.




Pirkau, mačiau, dalyvavau: trumpas vadovas, kaip išvengti sukčių per olimpines žaidynes

Olimpinės žaidynės — tai ne tik didžiulė sporto šventė, bet ir aukštų statymų verslas. Oficialiai prognozuojamas žiemos žaidynių — kurios vasario 6 d. prasidėjo Italijoje — ekonominis poveikis siekia 5,3 mlrd. eurų. Liūto dalį šių pajamų turėtų sudaryti sirgaliai iš viso pasaulio — prognozuojama, kad Italiją aplankys daugiau nei 2,5 mln. turistų. Tuo tarpu likusieji rungtynes stebi per televiziją ir transliacijų platformas. Pasak platformų, žiūrimumo rodikliai jau pasiekė aukščiausią lygį nuo 2014 metų.

Tačiau kol sportininkai kovoja dėl medalių, o visas pasaulis seka kiekvieną pergalę ir nusivylimą, į areną įžengė ir kita „varžovų“ grupė — siekianti pasinaudoti ažiotažu ir patiklių sirgalių pasitikėjimu. Į nelegalią kovą dėl aukso įsitraukė įvairiausi kibernetiniai sukčiai, puikiai žinantys, kad sujudimas yra geriausias apgavikų sąjungininkas.

„Kaspersky“ ekspertai užfiksavo daugybę sukčiavimo schemų, nukreiptų į šių žiemos žaidynių sirgalius. Štai kaip išvengti nusivylimo dėl netikrų bilietų, neegzistuojančios atributikos ir įtartinų transliacijų — ir apsaugoti savo pinigus bei asmens duomenis.

Bilietai į niekur

Populiariausia šių metų sukčiavimo schema — neegzistuojančių bilietų pardavimas. Paprastai čiuožyklose ir trasose vietų yra gerokai mažiau nei sirgalių, norinčių pamatyti svarbiausias varžybas. Esant didžiulei paklausai, žmonės griebiasi bet kokios galimybės gauti trokštamus bilietus — ir būtent tada į „pagalbą“ ateina fišingo svetainės, imituojančios oficialius pardavėjus. Per jas sukčiai vilioja sirgalių mokėjimo duomenis, kad galėtų juos perparduoti tamsiajame internete arba iš karto ištuštinti sąskaitas.

Atminkite: bilietai į olimpinius renginius parduodami tik per oficialią olimpinę platformą arba jos nurodytus partnerius. Bet kuri trečiosios šalies svetainė ar pardavėjas už oficialaus kanalo ribų — tai sukčiai.

Netikra pirštinė, padirbta lazda…

Svajoja­te apie Sidney Crosby marškinėlius? O gal norite sportinio kostiumo su oficialiu žaidynių logotipu? Sukčiai jau sukūrė dešimtis netikrų internetinių parduotuvių! Kad apgautų pirkėjus, jie naudoja oficialius logotipus, įtikinamas nuotraukas ir dirbtinai išpūstus atsiliepimus. Jūs sumokate — o mainais gaunate… nieko, tik pranešimą apie operaciją ir pavogtus kortelės duomenis.

Noriu savo olimpinės TV!

O kas, jei norite stebėti varžybas patogiai įsitaisę ant sofos, bet nesate linkę mokėti už brangią transliacijos prenumeratą? Galbūt internete yra nemokama transliacija?

Žinoma! Vos kelios paieškos sekundės — ir ekraną užplūsta dešimtys „pigių“, „išskirtinių“ ar net „nemokamų“ tiesioginių transliacijų. Jose — viskas nuo dailiojo čiuožimo iki kerlingo. Tačiau yra kabliukas: nors transliacija esą nemokama, iššokantis langas prašo įvesti kredito kortelės duomenis.

Jūs juos įvedate ir spaudžiate „Play“, tačiau vietoj laukto pasirodymo atsiduriate internetinių kamerų reklamos svetainėje ar dar įtartinesnėje vietoje. Rezultatas — jokios transliacijos. Geriausiu atveju jumis pasinaudojo srautui generuoti, blogiausiu — sukčiai gavo prieigą prie jūsų banko sąskaitos.

Gynybos taktika

Sukčiai sporto sirgalius apgaudinėja jau daugelį metų, o jų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo to, kaip gerai jie sugeba imituoti oficialius portalus. Norėdami išlikti saugūs, sirgaliai turėtų taikyti daugiasluoksnę apsaugą: įdiegti patikimą saugumo programinę įrangą, blokuojančią fišingą, ir atidžiai tikrinti kiekvieną lankomą URL. Jei kas nors kelia bent menkiausią įtarimą — jokiu būdu neveskite asmens ar mokėjimo duomenų.

Laikykitės šių rekomendacijų:

  • Pirkite bilietus tik per oficialius kanalus. Venkite trečiųjų šalių perpardavėjų ir visada tikrinkite informaciją oficialioje olimpinių žaidynių svetainėje.

  • Naudokitės tik teisėtomis transliacijų platformomis. Skaitykite atsiliepimus ir neveskite kortelės duomenų nepatikrintose svetainėse.

  • Būkite atsargūs pirkdami olimpinę atributiką ir dovanas. Nesusigundykite „išskirtiniais“ pasiūlymais ar milžiniškomis nuolaidomis iš nežinomų parduotuvių.

  • Venkite nuorodų el. laiškuose, žinutėse, SMS ar reklamose, siūlančiose nemokamus bilietus, transliacijas, promo kodus ar prizus.

  • Naudokite patikimą saugumo sprendimą. Pavyzdžiui, Kaspersky Premium realiuoju laiku automatiškai blokuoja fišingo bandymus, pavojingas svetaines, kenkėjiškas reklamas ir kortelių duomenų vagystes.


    Straipsnis parengtas remiantis tinklaraščio įrašu
    Parengta ir lokalizuota: Atviros informacinės sistemos