Kompiuterių virusai, nuo kurių viskas prasidėjo prieš tris dešimtmečius, šiandien tėra nedidelė grėsmių dalis. Didžioji dalis šiuolaikinių atakų nukreipta ne į kompiuterį, o į žmogų: siekiama, kad vartotojas pats atiduotų slaptažodį, patvirtintų mokėjimą arba įsidiegtų netikrą programą. Žemiau – kas iš tikrųjų vyksta šiandien, remiantis naujausiais „Kaspersky“ grėsmių tyrimų duomenimis.
Kas gresia namų vartotojui
Sukčiavimas tapo kasdienybe. 2026 m. kovą atliktoje „Kaspersky“ apklausoje (7 200 žmonių 18 šalių) su sukčiavimo bandymu per metus susidūrė 56 % interneto naudotojų, o 45 % realiai nukentėjo – buvo pažeisti jų įrenginiai, paskyros arba duomenys. Vien 2026 m. pirmąjį ketvirtį užblokuota daugiau nei 140 mln. sukčiavimo bandymų.
Pagrindinis kelias – naršyklė. 2026 m. antrąjį ketvirtį užblokuota apie 400 mln. atakų, kilusių iš interneto išteklių, ir aptikta 52 mln. unikalių kenkėjiškų nuorodų. Bent vieną tokią ataką patyrė 4,54 % visų pasaulio naudotojų kompiuterių.
Išpirkos reikalaujančios programos. Tik per 2026 m. antrąjį ketvirtį atsirado 2 538 naujos modifikacijos, o nukentėjo daugiau nei 71 000 naudotojų – daugiausia balandį (31 206). Beveik kas šeštą viešai paskelbtą auką prisiėmė viena grupuotė, „Qilin“ (15 %).
Slaptas kasimas jūsų kompiuteriu. Kriptovaliutų kasėjų 2026 m. antrąjį ketvirtį aptikta 6 067 naujos modifikacijos – beveik dvigubai daugiau nei ketvirčiu anksčiau. Paveikta per 213 000 naudotojų. Požymiai paprasti: kompiuteris kaista, ūžia ventiliatorius, viskas lėtėja.
Telefonas – pagrindinis taikinys. 2026 m. antrąjį ketvirtį užblokuota per 1,99 mln. atakų prieš mobiliuosius įrenginius ir aptikta per 304 000 kenkėjiškų diegimo paketų, tarp jų 93 574 bankiniai trojos arkliai. Būtent jie sudarė 30,77 % visų aptiktų kenkėjiškų programų – didžiausią dalį.
Apgaulė dirbtinio intelekto vardu. 2026 m. sausį–balandį aptikta 33 352 atakos, prisidengiančios populiariomis dirbtinio intelekto paslaugomis – beveik penkis kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 m. Žmogus ieško madingo įrankio, atsisiunčia „nemokamą versiją“, o kartu su ja – ir kenkėjišką programą.
Kas gresia mažam verslui
- 2026 m. sausį–balandį užfiksuota 414 736 atakos, prisidengiančios pokalbių ir vaizdo konferencijų programomis, ir dar per 24 000 – biuro programomis.
- Sukčiai apsimeta „OneDrive“ pranešimais apie failą, „Facebook“ įspėjimais apie taisyklių pažeidimą ar oficialiais institucijų raštais – viskas tam, kad darbuotojas suvestų prisijungimo duomenis.
- Tamsiajame internete parduodamos prieigos prie įmonių tinklų: daugiau nei pusė visų tokių pasiūlymų priklauso mažoms ir vidutinėms įmonėms. Europoje jų per metus sumažėjo 34 %, bet Artimuosiuose Rytuose padaugėjo 53 %.
- 2025 m. aptikta daugiau nei 144 mln. kenkėjiškų el. laiškų priedų – 15 % daugiau nei 2024 m.
Duomenys – „Kaspersky“ ir „Securelist“ 2026 m. ataskaitos. Atnaujinta 2026 m. rugsėjo 1 d.
Sąvokos, kurias verta žinoti
Išpirkos reikalaujanti programa (ransomware) – užšifruoja failus ir reikalauja pinigų už atkodavimą. Sumokėjus garantijų nėra; vienintelė patikima apsauga – veikianti atsarginė kopija ir laiku sustabdyta ataka.
Informacijos vagis (infostealer) – tyliai surenka slaptažodžius, kortelių duomenis ir naršyklės sesijas bei išsiunčia juos nusikaltėliams. Dažniausiai patenka su neteisėta ar suklastota programa.
Sukčiavimas (phishing) ir smishing – suklastotas laiškas arba SMS žinutė, nukreipianti į netikrą banko, pašto ar parduotuvės svetainę. Smishing – tas pats, tik per SMS ar žinučių programas.
Trojos arklys – programa, kuri atrodo naudinga, bet paleista pradeda kenkėjišką veiklą. Pati nesidaugina, todėl skiriasi nuo klasikinio viruso.
Zombių tinklas (botnet) – užkrėstų įrenginių tinklas, valdomas iš vieno centro. Naudojamas atakoms, šlamštui ir slaptažodžių spėliojimui; savininkas dažniausiai nieko nepastebi.
Nulinės dienos spraga (zero-day) – programinės įrangos klaida, apie kurią gamintojas dar nežino ir kuriai dar nėra pataisos. Būtent todėl svarbu, kad apsauga atpažintų ne tik žinomus virusus, bet ir įtartiną elgesį.
Ką daryti, kad to išvengtumėte
- Įdiekite operacinės sistemos ir programų atnaujinimus iš karto – dauguma atakų naudoja jau seniai užlopytas spragas.
- Įjunkite dvigubą tapatybės patvirtinimą banke, el. pašte ir socialiniuose tinkluose.
- Nenaudokite to paties slaptažodžio keliose vietose. Naudokite slaptažodžių saugyklą, o ne naršyklės atmintį.
- Neatidarykite netikėtų priedų ir nuorodų, net jei siuntėjas atrodo pažįstamas. Suabejoję – paskambinkite siuntėjui.
- Programas atsisiųskite tik iš gamintojo svetainės arba oficialios parduotuvės.
- Darykite atsargines kopijas ir laikykite bent vieną jų atjungtą nuo tinklo.
- Apsaugą įdiekite visuose įrenginiuose – ne tik kompiuteryje, bet ir telefone bei planšetėje.
Kokia apsauga nuo ko saugo
Namų vartotojams: Kaspersky Standard apima antivirusinę apsaugą, saugų naršymą ir mokėjimų apsaugą. Kaspersky Plus papildomai suteikia neribotą VPN ir duomenų nutekėjimo stebėseną – naudinga, jei dažnai jungiatės prie viešo Wi-Fi. Kaspersky Premium prideda slaptažodžių saugyklą, tapatybės apsaugą ir ekspertų pagalbą. Visus variantus rasite skiltyje Namų vartotojams.
Verslui: Kaspersky Small Office Security ir „Kaspersky Next“ – nuo paruoštos naudoti apsaugos nedideliam biurui iki EDR ir XDR galimybių, valdomų iš vienos konsolės.
Nežinote, ko jums reikia? Paskambinkite +370 676 10000 – padėsime parinkti pagal įrenginių skaičių ir poreikius.