Atnaujinta 2026 m. rugsėjo 11 d.
Slaptažodis yra vienas raktas. Jei jis nutekėjo per kurios nors svetainės pažeidimą arba jį įvedėte netikrame puslapyje, paskyra atidaryta. Tapatybės patvirtinimas prideda antrą raktą, kurio sukčius neturi.
Kaip tai veikia
Prisijungiant paprašoma ne tik slaptažodžio, bet ir vienkartinio kodo arba patvirtinimo kitame įrenginyje. Net žinodamas slaptažodį, pašalinis prisijungti negali.
Patvirtinimo veiksniai skirstomi į tris grupes: tai, ką žinote (slaptažodis, PIN kodas), tai, ką turite (telefonas, fizinis raktas), ir tai, kas esate (piršto atspaudas, veidas). Tapatybės patvirtinimas reiškia, kad reikia dviejų veiksnių iš skirtingų grupių. Slaptažodis plius atsakymas į slaptą klausimą – tai ne du veiksniai, nes abu dalykai yra žinojimas.
Ne visi būdai vienodai saugūs
SMS žinutė. Geriau nei nieko, bet silpniausias variantas. Yra dvi realios grėsmės. Pirma – SIM kortelės perėmimas: sukčius kreipiasi į operatorių jūsų vardu ir perkelia numerį į savo kortelę, po to kodai ateina jam. Antra – paprastas skambutis, kurio metu prašoma „padiktuoti kodą, kurį ką tik gavote“. Bankas ir jokia kita įstaiga taip niekada neprašo.
Programėlė su kodais. Kodas generuojamas pačiame telefone pagal laiką ir galioja apie 30 sekundžių. Jis niekur nekeliauja tinklu, todėl jo negalima perimti pakeliui. Tinkamas pasirinkimas daugumai. Programėlė veikia ir be interneto ryšio.
Patvirtinimas paspaudimu. Telefone iššoka pranešimas „ar tai jūs jungiatės?“ ir užtenka paspausti „taip“. Patogu, bet turi savo silpnybę: sukčius, žinantis slaptažodį, gali siųsti prašymus dešimtis kartų iš eilės, tikėdamasis, kad iš nuovargio paspausite „taip“. Jei gaunate patvirtinimo prašymą, kurio patys neinicijavote – visada spauskite „ne“ ir pasikeiskite slaptažodį.
Biometrija. Pirštas ar veidas telefone – patogu ir saugu kasdieniam naudojimui. Svarbu suprasti, kad tai atrakina patį įrenginį arba programėlę, o pats raktas lieka telefone.
Fizinis raktas. Saugiausia, nes raktas patikrina ir svetainės adresą – netikrame puslapyje jis tiesiog neveiks. Praktiška daugiausiai įmonėms ir tiems, kas dirba su itin jautriais duomenimis.
Kur įjungti pirmiausia
- El. paštas. Svarbiausia paskyra – per ją atkuriami visų kitų slaptažodžiai. Jei sukčius patenka į paštą, jam nebereikia kitų slaptažodžių: jis juos tiesiog atstatys.
- Bankas ir mokėjimų programėlės.
- Socialiniai tinklai ir žinutės. Perimta paskyra naudojama sukčiauti jūsų draugų sąskaita.
- Debesų saugyklos, kuriose laikote dokumentus ir nuotraukas.
- Darbo sistemos – jei įmonė to dar nereikalauja, verta pasiūlyti.
Atsarginiai kodai
Įjungdami gausite atsarginių kodų sąrašą. Išsaugokite jį ne telefone – jei telefonas dings, būtent jie leis atgauti prieigą. Tinka popierius stalčiuje arba užšifruota saugykla kitame įrenginyje.
Kiekvienas kodas galioja vieną kartą. Panaudoję kelis, sugeneruokite naują sąrašą. Ir dar vienas dalykas, kurį lengva pamiršti: keisdami telefoną, patvirtinimo programėlę perkelkite iš anksto, o ne po to, kai senasis telefonas jau parduotas.
Dažniausios klaidos
- Įjungiama tik banke, o paštas paliekamas be apsaugos.
- Atsarginiai kodai išsaugomi tame pačiame telefone, kuriame veikia patvirtinimo programėlė.
- Kodas padiktuojamas telefonu žmogui, kuris prisistato banko darbuotoju.
- Naudojamas tas pats telefono numeris, kuris nurodytas viešai socialiniuose tinkluose.
Ko tai nepakeičia
Tapatybės patvirtinimas neapsaugo, jei patys įvesite ir slaptažodį, ir kodą netikroje svetainėje – tokių schemų pasitaiko. Todėl jis dirba kartu su apsauga nuo apgaulingų svetainių, o ne vietoj jos. Kaip atpažinti tokį laišką – atskirame straipsnyje.
Taip pat jis nepakeičia stiprių ir skirtingų slaptažodžių. Antras veiksnys yra papildomas sluoksnis, o ne pateisinimas naudoti tą patį slaptažodį visur. Apie tai – straipsnyje kodėl naršyklė nėra slaptažodžių saugykla.